siurbti

siurbti
1 siur̃bti, -ia, -ė tr. K, DŽ; M 1. tam tikrais organais čiulpti, traukti: Dėlė siurbia kraują Š. Bitė iš daug kur medaus siur̃bia Grž. Kaip bitelės siurbiam medų iš žiedelių LMD(Sln). Kraują siurbiantys vabzdžiai rš. | refl. tr. Š. ║ absorbuoti: Šaknies siurbiamoji dalis apdengta odele rš. Augalų šaknų siurbiamoji jėga sugeba atitraukti vandenį nuo dirvožemio dalelių rš. | refl. tr.: Lęšiuko audinys mielai siurbiasi vandenį, o prisisiurbęs išpurpsta ir sudrumstėja P.Aviž. ║ prk. išnaudojant glemžti, atimti (jėgas, gėrybes): Okupantai žiūrėjo į Lietuvą kaip į šaltinį, iš kurio galima siurbti žaliavą sp. 2. tam tikrais prietaisais traukti skystį: Siurbiančioji drena ŽŪŽ63. Cilindro siurbiamasis vožtuvas rš. 3. prk. išnaudoti: Žmonės da buvo kvailesni, lengva buvo juos siurbt V.Kudir. 4. pro sučiauptas lūpas traukti, čiulpti: Vienas [vaikas] tirštimą ima, kitas skystimą siur̃bia Gs. Nereikia siur̃bti, bet iš karto išgerti Trg. Ji siurbė gėrimą pro ploną šiaudelį A.Vencl. Paršiukai siur̃bia ėdesėlį Grž. Siur̃bė, siur̃bė [karvė], kol viedrelį išsiurbčiojo Grž. | Bet ir gaigalelis be partrūkio dažo savo snapelį į vandenį ir dažo, siurbia vandenį ir siurbia BsPII84. | prk.: Drebančia ranka atidarė langą, ilgai ir godžiai siurbė gaivų orą rš. 5. menk. gerti (alkoholinius gėrimus): Mergaitės nesigėdžia su vyrais rudąjį alutį siurbti Žv. Maukti, siur̃bti KII144. Petriukas labai akvatus siur̃bt Slm. Sako, kad tu irgi pusėtinai siur̃bęs Skr. Nu, Jurgi, tu gerai siurbi orielką, bet tavo sūnus dar plemps geresniai M.Valanč. Mužikas kaip siurbė, taip siurbia degtinę A1885,393. ║ prk. rūkyti, traukti: Šeimininkas atsisėdo kitoj lovoj ir siurbia pypkę rš. Žiūrėk, jau vėl pypkes siur̃bia! Mrj. 6. refl. gertis, sunktis, terptis: Sidabrinės putos siurbiasi į geltonas kranto smiltis rš. Bet vėjas vis giliau ir giliau siurbėsi prie šlapių sąnarių rš. 7. traukiant gramzdinti: Jam pasirodė, kad kažkas jo koją pagavo ir siurbia į gilumą rš. Mane pamažu pradėjo siurbti liulanti žemė rš. 8. refl. DŽ1 skverbtis: Kermušinis grąžtas siurbas į vidų ir parplėša skalų medį Trk. | prk.: Nauji įspūdžiai siurbėsi į jo vidų rš. Vienas? – paklausė didžiai nustebęs Puodžiūnas, nežiūrėdamas į laišką, o siurbdamasis Benediktui į akis A.Vien. Kaskart žmogus vis labiau siurbias į gyvenimo paslaptis rš. ║ refl. prk. stengtis patekti, veržtis: Siur̃bas į miestą gyventi KlvrŽ. Jis iš pradžių siur̃bėsi prie jaunų mergų, bet pamatė – niekai jos Ėr.
◊ kraũją (jėgàs, prãkaitą) siur̃bti DŽ1 išnaudoti: Mūsų kraũją siur̃ba kai siurbėlė Vlkš. Vienas lyg erkė prakaitą mano siurbia ir lobsta V.Kudir. Pikta darosi, jeigu kas mane be pagarbos kojomis mindo, jėgas siurbia, naikina rš. Vien siurbti mūsų kraują tad jiems rūpi Vd.
\ siurbti; apsiurbti; atsisiurbti; įsiurbti; išsiurbti; nusiurbti; pasiurbti; persiurbti; prasiurbti; prisiurbti; susiurbti; užsiurbti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • siurbti — siur̃bti vksm. Bi̇̀tės iš žiedų̃ nektãrą siur̃bia …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • siurbti — 2 siur̃bti, sta, o NdŽ, FrnW, Btg žr. 1 sirpti 1: Vieną uogelę siurbstančią, o kitą įsiurbusią suvalgiau LMD(Sln) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surbti — sur̃bti, ia, ė K, BzBkXVII215, NdŽ, KŽ; Rtr žr. 1 siurbti: 1. Q453, R, R300, MŽ, N, K, DūnŽ Kraują sur̃bė vabalai Grd. Įsisur̃busi blusa į barzdą sur̃bia kraują J. Blusa bluselė, smilus paukštelis, surbia kraujelį N19. Bitys medų sur̃bia iš žolių …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prasiurbti — 1 prasiur̃bti, ia, pràsiurbė tr. NdŽ; Ser 1. NdŽ siurbiant pračiulpti skylę. 2. NdŽ tam tikrą laiką siurbti, siurbčioti. 3. NdŽ menk. tam tikrą laiką gerti (alkoholinius gėrimus). siurbti; apsiurbti; atsisiurbti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • siurbimas — 1 siurbìmas sm. (2) K, Rtr, BŽ43, DŽ 1. → 1 siurbti 2: Siurbimo žarnos viduje turi spyruoklinį karkasą rš. | Siurbimo aukštis PolŽ60. 2. Š → 1 siurbti 4. siurbimas; įsiurbimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užsiurbti — 1 užsiur̃bti, ia, ùžsiurbė tr.; Ser 1. NdŽ per daug prisiurbus, sugadinti: Karštas variklis neužsiurbiamas, jeigu pradedamas paleisti, esant visiškai atidarytam droseliui rš. 2. refl. NdŽ per ilgai siurbti, siurbčioti. 3. NdŽ užgerti. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiurbti — 1 apsiur̃bti, ia, àpsiurbė tr. traukiant įgramzdinti: Įlipo į dumblą, àpsiurbė kojas, i baigta Erž. Klumpis paliko molė[je] àpsiurbtas Als. Skvarma smilčių apsiurbta, negal iš upės beištraukti Šts. ║ refl. prk. užsidaryti vienam, su niekuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsisiurbti — 1 atsisiur̃bti, ia, atsìsiurbė tr. atsigerti, prigurkšnoti: Kuningai, atsisiurbę šampano ir kitų siurbalų, sėdasi kazyriuoti prš. siurbti; apsiurbti; atsisiurbti; įsiurbti; išsiurbti; nusiurbti; pasiurbti; persiurbti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burbti — 1 bur̃bti, ia, ė 1. tr., intr. neaiškiai kalbėti, murmėti, niurnėti: Ką čia burbì panosėj, kad nieko negaliu suprasti! Kp. Bur̃bia kaip ubagas, kruopas pabėręs (kaip avis, į uodegą įkirpta) J.Jabl. 2. intr. piktai kalbėti, bambėti: Ko tu burbì… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”